nuotara

nuotarà sf. (3^a) 1. žr. 1 nuotartis 1: Inteligentams visūmenės nuotara nemaloni VŽ1905,13. 2. scom. netikęs žmogus: Viso svieto nuotarà, dar tau dūrina galvą Arm. Itokios nuotarõs nereikia kliudyt Arm.